Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos | Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Kviečiame

Pradžia

Veiklos

Kviečiame

Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.

Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose

Rasos Pečiulevičienės tapybos darbų paroda „Natiurmortai“

Autorė apie save:

Gimiau ir augau Vilniuje. Baigiau Vilniaus universitetą, ekonomikos specialybę. Tačiau visada traukė meninė kūryba – dainavau chore „Liepaitės”, lankiau ir tebelankau fortepijono pamokas.

Apie galimybę piešti pagalvodavau dažnai, bet maniau, jei nesimokiau dailės mokykloje, nieko rimto iš to neišeis. Nors, pamenu, kai mokiausi antroje klasėje, komisijos atrinktas piešimo darbelis puikavosi Lietuvos operos ir baleto teatro fojė, atspindėdamas pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai” motyvą. Vėliau šis paveikslėlis buvo publikuotas 1972 m. išleistoje vaikų piešinių knygelėje.

Pradėjau lankyti tapybos studiją, vadovaujamą dailininko ir pedagogo Viktoro Šociko. Šis naujas pomėgis ir kūrybinis nuotykis praturtino mano gyvenimą. Jutau, kaip drobė, dažai ir teptuko šėlsmas tampa pasitenkinimu, saviraiška ir savita meditacija. Natiurmortų, gėlių ir gamtos vaizdų perkėlimas ant drobės leido išvysti ir dalelę savęs, suvokiau norinti tobulėti ir toliau. Dabar spalvinių santykių, potėpių, faktūrų pagalba stengiuosi sukurti originalų paveikslą, užfiksuoti jame tos akimirkos emociją, dvasinę būseną, nuotaiką.

Dalyvauju grupinėse parodose bei pleneruose Lietuvoje ir užsienyje, įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. Rengiu personalines parodas. Turiu meno kūrėjo statusą.

2023 metais išleidau savo tapybos albumą „Tylos spalvos“. Džiaugiuosi turėdama galimybę savo darbus pristatyti Jums. Tai man svarbu, suteikia pasitikėjimo, tampa stimulu kurti toliau bei patvirtinimu, kad savo kūryba galiu džiuginti žmonių širdis.

Parodų salėje iki balandžio 20 d.

Sigitos Puodžiūtės tapybos paroda „Susitikti ties horizontu“

Ši paroda yra platesnis žvilgsnis į mane supantį peizažą. Didelėje erdvėje, kaip niekur kitur, jaučiuosi geriausiai, tad norėjosi perteikti tai savo paveiksluose. Jūra ir Nida, vakarai pro buto langą , ežeras ir jo atspindžiai. Vis tai neaprėpiami horizontai.

Nesudėtingomis meninės raiškos priemonėmis ant drobės sugulė matyti saulėlydžiai, jūros platybės, dangaus žydrynės, ramios bangelės ir vakarėjantis mūsų Vilnius.

Gimiau 1961 m. Labanoro girios kaime. Baigus mokyklą, įgijau biologo specialybę Vilniaus universitete. Dirbu Santaros klinikose. Esu ištekėjusi, turiu du suaugusius vaikus ir anūkę.

Nesu profesionalė, nors tapybos mokiausi J.Vienožinskio meno mokykloje, laikau save savamoksle. Tapau laisvalaikiu ir kas pora metų nuo 2009 m. surengiu parodas.

Mėgstu pasirinktą temą paanalizuoti, tyrinėti, ieškau šiuolaikinių tapybos būdų jai išreikšti. Idėjos gimsta aplankius žymių dailininkų parodas, vartant albumus, naršant Facebook, fotografuojat, stebint kitų fotografijas, keliaujat ir bandant nutapyti ką nors pačiai.

Noriu, kad paveikslai sukeltų naujas emocijas ir kitokį suvokimą apie peizažą. Tapau aliejiniais dažais ant drobės.

Malonaus žiūrėjimo!

Paroda vyksta Dalykinės literatūros erdvėje iki balandžio 30 d.

Indrės Budreckytės akvarelės paroda ...šią naktį taip žydi jazminas...

Esu Indrė Budreckytė Budnikienė, kurdama akvarele ieškau subtilaus ryšio tarp vaizdo ir žodžio. Mano kūryboje susitinka lietuvių autorių poezija ir akvarelės lengvumas – trapus, tačiau gilus pasaulis, kuriame augalai, gyvūnai ir žmogaus jausmai tampa lygiaverčiais personažais.

Kiekvienas kūrinys – tai dialogas tarp matomo ir jaučiamo, tarp pažeidžiamumo ir vidinės stiprybės. Man svarbu, kad akvarelės trapumas atspindėtų tai, kaip tylus stebėjimas gali tapti tylia, bet tvirta jėga.

Paroda vyksta bibliotekos languose iki gegužės 31 d.

Piotro Kostino iliustracijų Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ paroda

Knygos yra vienas didžiausių žmonijos išradimų, skaičiuojantis dešimtis tūkstančių metų. O seniausios iliustruotos knygos buvo surastos Egipte ir jų amžius siekia 4-5 tūkstančius metų. Tad gavęs pasiūlymą sukurti iliustracijas Marko Tveno knygai „Princas ir elgeta“ jaučiau didelę atsakomybę ir azartą.

Piešiant šios knygos iliustracijas mane įkvėpė žymūs iliustratoriai Gustavas Dorė ir Alanas Lee. Jie – didieji virtuozai. Pagarba meistrams.

Prieš pradedant kurti piešinius knygai „Princas ir elgeta“ teko ilgai ruoštis ir rinkti informaciją. Autorius tiksliai ir vaizdingai aprašo architektūrą, laivus, ginklus, rūbus, papuošalus. Buvo sunku ir tuo pačiu įdomu atsidurti 1547 metų Anglijoje bei gilintis į to laikmečio niuansus. Nors reali istorija buvo kitokia, tačiau M. Tvenas sukūrė alternatyvią ir pozityvią istorinę versiją su laiminga pabaiga. Pasakojime veikia daug įtikinamai sukurtų personažų. Man artimiausia – buvusio kareivio Mailzo Gvendono asmenybė. Jo atsidavimas moraliniams principams, drąsa ir globėjiškas rūpestingumas kėlė susižavėjimą. O gerumu pasižymintiems Edvardui VI, Tomui Kenčiui ir jo mokytojui teko nuolat susidurti su nemažu skaičiumi niekingų personažų.

Įkvėpimas mane lydėjo visą laiką. Ypač patiko kurti „idealų budelį“. Lengviausiai ant popieriaus lapo nugulė stipriausiai mane sukrėtę ar nustebinę vaizdai. Svarbu buvo teisingai pavaizduoti detales, siekti tikroviškumo. Sudėtingiausios iliustracijos – peizažai, kompozicijos per du puslapius, ypač senasis Londono tiltas. Ties juo dirbau ilgiausiai. Ši Londono vieta įdomiai aprašyta M. Tveno ir skaitant atrodė, kad ten gyvenu. Jaučiausi taip, lyg keliaučiau laiku.

Knygoje „Princas ir elgeta“ atsiskleidžia gilios rašytojo mintys apie žmogų. Nesvarbu, kur jis gimė ir augo: ar Atmatų kieme, ar karaliaus rūmuose. Svarbu, kokiu žmogumi jis tapo. Ir Tomas, ir Edvardas pasižymi empatija, tolerancija, dėkingumu, nuoširdumu ir turi išvystytą teisingumo jausmą. Sujungus šiuos abu personažus, be abejo, išeitų pats nuostabiausias karalius. Knygos viršelyje pavaizdavau būtent tokį karalių. O gal vieną iš jų. Palieku spręsti gerbiamam skaitytojui.

Vaikų bibliotekoje iki 2025 metų birželio 30 d.

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 7 ir 8 klasių mokinių paroda „Tarp M. K. Čiurlionio spalvų ir fantazijų“

Dailės mokytojos Milda Tverkutė ir Daiva Varslavėnienė:

„Per Čiurlionio laiškus Sofijai mokiniai studijavo dailininko kūrybą, ieškojo įkvėpimo, kaip panaudoti įvairius pasaulio sutvėrimo, visatos, gamtos intarpus ir pauzes, iš jų sukurti harmoningus kūrinius. Laiškai, rašyti Sofijai, teikė supratimą, kaip svarbu menininkui išlaikyti vidinį dialogą bei susivokimą savo jausmuose, idėjose ir kūryboje.

Čiurlionio piešiniai ir tapybos darbai taip pat yra glaudžiai susiję su šiais laiškais – daugelyje jų atsispindi dvasinis išgyvenimas, tas pats pojūtis, kuris buvo perteikiamas tiek Čiurlionio muzikiniuose kūriniuose, tiek vizualiuose darbuose. Laiškai tapo tam tikru šaltiniu, padedančiu geriau suprasti, kas slypi už Čiurlionio kūrinių bei kaip jis žvelgė į savo meną ir pasaulį.“

Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje Kūrybinėje laboratorijoje iki balandžio 30 d.